Turbūt didžioji dauguma žmonių žino, kad energijos atsargos dažniausiai gaunamos su maistu. Augančiam organizmui reikia ypač daug energijos. Kelių mėnesių kūdikiui reikia suvalgyti penktadalį savo kūno svorio! Deja, maistas taip pat gali sukelti ir sveikatos problemų. Jei po valgio jaučiamės nemaloniai – pykina arba sutrinka virškinimas – dažnai galime pamanyti, kad maistas nėra šviežias.

Nusilpęs imunitetas ar prasta sveikata kartais tampa dar viena priežastimi – maistas gali sukelti mikrobines organizmo infekcijas, pavyzdžiui, salmoneliozę (kai valgome kiaušinius ir pieno produktus) ir botulizmą (kai valgome mėsą ar žuvies konservus). Fizines ligas taip pat gali sukelti maiste esančios nuodingos medžiagos, tokios kaip cianidas vyšniose ir slyvų branduoliuose.

Ligos, kurias sukelia mikroorganizmai ir toksinės medžiagos, vadinamos toksinėmis reakcijomis. Kiekvienas asmuo, priklausomai nuo organizmo, individualiai toleruoja skirtingus maisto produktus. Daugeliu atvejų maisto netoleravimą lydi lėtiniai susirgimai, sunkiai gydomi įprastais terapiniais metodais. Simptomai, pasireiškiantys dėl maisto netoleravimo, pastebimi ne iš karto po valgio, todėl suprasti, kuris maistas veikia neigiamai, sunku.

„Tačiau diskomforto priežastis gali būti jautrumas bet kuriai sudedamajai maisto daliai“

Po maisto gali pasireikšti alerginės reakcijos. Susergama ir dėl maisto netoleravimo, todėl žmogui sunku suprasti, kas sukelia ligą. JAV Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ekspertai nurodė, kad imuninės reakcijos būdingos alergijai, kurią sukelia atitinkama mityba, o nepageidaujamos neimuninės reakcijos į tam tikrus maisto produktus gali atsirasti dėl maisto netoleravimo (pvz. laktozės netoleravimo). Galime suprasti, jog maisto netoleravimas – reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės, kurie netoleruoja tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia jokių nepageidaujamų reakcijų. Maisto netoleravimo tyrimą galima rasti čia.

Pagrindiniai alergijos ir maisto netoleravimo skirtumai:

Alergija gali atsirasti staiga, kyla dėl imuninių procesų, gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės, simptomus gali išprovokuoti ir mažas medžiagos kiekis.

Maisto netoleravimas dažniausiai išsivysto palaipsniui, imuniniai procesai nedalyvauja, pavojus gyvybei žymiai mažesnis. Nedidelis medžiagos kiekis gali nepabloginti sveikatos.

Maisto netoleravimo tyrimas reikalingas tuomet, kai pastebima, jog pavartojus tam tikrų produktų, pasireiškia nemalonūs simptomai, kurie gali paveikti virškinamąjį traktą, odą, kvėpavimo takus ar jutimo organus. Su valgytu maistu susiję simptomai gali pasireikšti dėl fermentų stokos, cheminio jautrumo, imuninių reakcijų, virškinimo sutrikimų, disbakteriozės, alkoholio ar medikamentų vartojimo. Tačiau daugelis maisto netoleravimo reakcijų yra susijusios su imuniniu atsaku į maistą – imuninė sistema reaguoja gamindama specifinius imunoglobulinus G (IgG). Net ir tiksliai neįtariant, kas galėtų lemti šiuos pojūčius, vertėtų kreiptis į specialistus – išsamūs tyrimai leis išsiaiškinti, kas sukelia šias reakcijas.