Intravertai, dažnai visuomenėje priimami kaip uždari žmonės, kurie nenori su niekuo bendrauti ir verčiau penktadienio vakarą praleis vieni, savo lovoje, skaitydami knygą ar žiūrėdami filmą, nei nueis į vakarėlį ar naktinį klubą. Mažesnio sąmoningumo žmonių tarpe jie gali greitai užsitarnauti drovaus keistuolio pravardę dėl iš pažiūros prastesnių socialinių įgūdžių. Tačiau, kalbant apie intravertus, tai nėra tiesa.
Esminis skirtumas tarp intravertų ir ekstravertų yra tai, kad intravertai semiasi energijos iš buvimo vieni. Šie žmonės koncentruojasi į vidinį savo pasaulį ir mėgaujasi būdami vieni arba mažoje žmonių grupėje. Taip pat jie teikia pirmenybę darbui, kai vienu metu koncentruojamasi į vieną užduotį. Ekstravertai – priešingai, jie koncentruojasi į išorinį pasaulį ir mėgaujasi atlikdami daugiafunkcines užduotis.
Manoma, kad intravertai sudaro nuo 16% iki 50% populiacijos. Dalis šių žmonių tam tikrose situacijose išmoksta elgtis kaip ekstravertai, todėl kartais atskirti šį asmenybės tipą gali būti sudėtinga.
Dėl savo asmenybės tipo ir tokių gerai išvystytų savybių kaip analitinis mąstymas, susitelkimas, atidumas detalėms, empatija, išankstinis įvairių veiksmų ir pasekmių apgalvojimas, intravertai yra geri lyderiai ir specialistai: mokslininkai, rašytojai, menininkai. Kalbant apie potencialą, jie puikiai galėtų dirbti socialinių tinklų administratoriais, astronomais, vaizdo medžiagos montuotojais, finansininkais, ekonomistais ir t.t.
Kodėl intravertai ir ekstravertai yra skirtingi?
Dopamino skirtumai. Pasak Pensilvanijos universiteto, vaizduotės instituto mokslininko Scott Barry Kaufman, vienas iš esminių skirtumų tarp intravertų ir ekstravertų yra tai, kaip jų smegenys reaguoja į neuromediatorių dopaminą. Dopaminas yra cheminė medžiaga išskiriama smegenyse, kuri skatina motyvacija siekti išorinių „apdovanojimų“, tokių kaip pinigai, seksas, maistas, kilimas socialinėse klasėse, pažįstamų rato plėtimas, būti pasirinktiems dirbti prie svarbių projektų ir panašiai. Kai tik dopaminas išsiskiria smegenyse, tiek intravertai, tiek ekstravertai tampa labiau bendraujantys, budresni, labiau motyvuoti prisiimant riziką ir tyrinėjant aplinką.
Tai nereiškia, kad intravertų smegenyse išsiskiria mažiau dopamino. Tiesą sakant, jo išsiskiria tiek pat. Skirtumas yra kaip dopaminas veikia smegenų „apdovanojimų“ tinkle. Intravertai tiesiog taip stipriai nesižavi išoriniais apdovanojimais ir dėl to, tokiuose dalykuose turi mažiau entuziazmo ir motyvacijos nei ekstravertai.
Intravertai yra linkę naudoti kitą neuromediatorių – acetilcholiną. Kaip ir dopaminas, acetilcholinas taip pat susijęs su malonumu. Skirtumas tarp jų tik tas, kad acetilcholinas išsiskiria ir priverčia jaustis gerai, kai intravertas pasineria į savo vidinį pasaulį. Tai suteikia gebėjimą giliai mąstyti, apgalvoti ir intensyviai sutelkti dėmesį į vieną dalyką ilgą laiko periodą. Tai taip pat padeda paaiškinti, kodėl intravertams labiau patinka rami aplinka – kai nėra išorinių stimuliacijų, kur kas lengviau pasinerti į savo vidų.
Nervų sistemos skirtumai. Kaip Dr. Marti Olsen Laney rašo savo knygoje „The Introvert Advantage: How to Thrive in an Extrovert World“, acetilcholinas yra susijęs su parasimpatine nervų sistemos puse. Kai mes „įjungiame“ parasimpatinę nervų sistemos pusę, mūsų organizmas pradeda taupyti energiją ir mes pasitraukiame iš išorinės aplinkos. Mūsų kūnas ir raumenys atsipalaiduoja, energija saugoma, maistas metabolizuojamas, vyzdžiai susitraukia ir riboja patenkančią šviesą, sumažėja širdies pulsas ir kraujo spaudimas. Kitaip tariant, mūsų kūnas pasiruošia hibernacijai ir kontempliacijai, dviems dalykams kuriuos intravertai mėgsta labiausiai.
Intravertai ir ekstravertai naudoja abi savo nervų sistemos puses, tik skirtingais momentais. Taip pat kaip jie naudoja skirtingus neuromediatorius. Ir turbūt nekeista, kad ekstravertai labiau linkę naudoti priešingą – simpatinę nervų sistemos pusę. Simpatinė nervų sistemos pusė mobilizuoja mus naujų dalykų atradimui ir padaro mus aktyviais, drąsiai ir smalsiais. Smegenys tampa budriomis ir susitelkusiomis į aplinką, padidėja cukraus ir riebalų rūgčių kiekis kraujyje, sulėtėja virškinimas, nuslopinamas mąstymas ir tampame pasiruošę priimti greitus sprendimus. Ekstravertai tiesiog klesti tokiomis sąlygomis, o intravertams šių dirgiklių yra tiesiog per daug.
Kokie žmonės iš tiesų yra intravertai?
- Jie mėgaujasi galimybe pabūti vieni. Kaip jau rašėme anksčiau, tai yra vienas iš labiausiai patinkančių dalykų intravertams. Būdami vieni jie klesti, nes tai suteikia galimybę veikti tai, ką jiems tikrai patinka veikti, pavyzdžiui skaityti, rašyti ar mąstyti.
- Jiems tikrai patinka kiti žmonės. Intravertai nėra anti-socialiūs žmonės. Jiems tiesiog reikia daugiau laiko „apšilti“ ir bendravimas su kitais jiems neteikia energijos, priešingai, nei ekstravertams. Intravertai reikalauja daugiau kantrybės, kadangi prieš prisileidžiant kitą žmogų, jiems būtina jį pažinti geriau. Net jei intravertui ir patinka žmogus, priklausomai nuo aplinkybių, jis gali ne visada tai parodyti.
- Jie yra ypač introspektyvios asmenybės. Intravertai siekia rasti gilesnę gyvenimo prasmę. Jie linkę analizuoti situacijas net tuomet, kai to daryti nereikia. Jeigu intravertui reikia daugiau laiko suprasti ką nors, tai nėra dėl to, kad jis nesupranta esmės – tiesiog jis mąsto kur kas gilesnius dalykus. Gerai suprasti gyvenimą ir jo prasmę yra intravertų siekiamybė.
- Jie teikia pirmenybę pažinti mažesnį kiekį žmonių, tačiau gilesniame lygyje. Dauguma intravertų yra laimingi, turėdami mažą ratą, tačiau ypač artimų draugų. Turėti daug draugų intravertams gali pasirodyti varginanti užduotis, nes jie jausis, kad turi juos visus labai gerai pažinti.
- Jie puikūs klausytojai. Intravertai mėgsta klausytis kitų, kadangi tai leidžia geriau pažinti pašnekovą. Jie labai susisaisto su žmogumi, kurį jie tikrai nori pažinti. Tai leidžia jiems lengvai atsitraukti nuo išorinių dirgiklių, kurie gali trukdyti sutelkti dėmesį į kitą asmenį.
- Jie tikrai yra linksmi. Intravertai nėra nuobodūs žmonės, jie tiesiog saugo savo geriausias savybes tinkamiems žmonėms ir tinkamoms situacijoms. Jie gali elgtis kvailai, triukšmingai ir net dainuoti.Tačiau net ir knygos skaitymas intravertui gali būti smagiu dalyku, tik ne kambaryje pilname žmonių.
- Rekarčiais jie nori būti ekstravertais. Kartais jie svajoja, kas būtų, jeigu galėtų laisvai įeiti į kambarį pilną žmonių ir iškart įgauti daugybę energijos su visais jais bendraujant ir mėgautis buvimu dėmesio centre. Pavyzdžiui intravertai vaikinai, linkę manyti, kad tai vienintelis būdas susipažinti su merginomis (nors taip nėra).
- Jie mėgaujasi ramiu vakarų leidimu. Intravertai galėtų eiti su draugais į miestą, vakarėlį ar pavakarieniaut, tačiau jie visada teiks pirmenybę buvimui namie net ir penktadienio vakarą ir galimybei išvengti didelių minių.
- Jie nesimėgauja buvimu dėmesio centre. Daugumai intravertų nepatinka būti dėmesio centre, nors gali pasitaikyti ir išimčių. Ši savybė jiems gali sudaryti problemų kalbant prieš grupę kitų žmonių arba dalyvauti darbiniame susirinkime. Intravertams patinka klausytis kitų ir tai nereiškia, kad jie neturi nuomonės, tiesiog kartais sunku sklandžiai dėstyti mintis žodžiu, kai yra stiprūs išoriniai dirgikliai.
- Jiems nebūtinai bus linksma vakarėlyje. Net je vakarėlio metu daugumai linksma, intravertas nebūtinai ten jausis gerai. Didelis žmonių kiekis ir mažai erdvės intravertus verčia jaustis nepatogiai. Tai nereiškia, kad jie nėra linksmi ir nesimėgauja kitų žmonių draugija, tačiau jiems sunku būti savimi didelėse žmonių grupėse.
- Jiems nepatinka kalbėti apie save. Pirmiausa jie teikia pirmenybę pažinti kitą žmogų. Jie dažnai turi ką pasakyti vykstant pokalbiui, tačiau kartais suabejoja, ar tai duos kokios nors vertės.
- Jie nuoširdžiai domisi kitais žmonėmis. Intravertai mėgsta kurti nuoširdžius ir tikrus santykius. Jie mėgaujasi galimybe pažinti jiems įdomius žmones ir siekia išklausyti viską, ką jie turi pasakyti.
- Jiems geriau dirbti sekasi mažose grupėse. Darbdaviai turėtų žinoti, kad intravertams kur kas lengviau dirbti mažose grupėse, taip pat tokiomis sąlygomis jiems sekasi kur kas geriau. Analogiškai, jiems lengviau kalbėti mažesniam kiekiui žmonių.
- Jie pastebi dalykus, kurių ekstravertai gali nepastebėti. Intravertai vertinami darbe, kadangi pastebi dalykus, kuriuos kiti gali praleisti. Taip yra dėl jų introspektyvumo. Be to, tyrimai parodė, kad intravertai gali būti puikūs lyderiai
- Jie lengviau supranta kitų žmonių požiūrį. Intravertai yra empatiškos asmenybės. Net jei jie ir nesutinka su kita nuomone, jie deda nemažai pastangų, kad pabandytų suprasti, kodėl kitas žmogus taip galvoja. Jie stengiasi suprasti kitą žmogų įvairiose situacijoje prieš jį teisdami.
- Jie nėra drovūs. Drovumas ir intravercija yra painiojami dėl panašių savybių. Intravertai nevengia susitikti su kitais žmonėmis tiesiog jie tai nori daryti savaip, o ne kaip yra primesta visuomenės normų. Tiesą sakant, ekstravertai yra tiek pat drovūs, kiek ir intravertai.
- Juos vargina daug energijos turintys žmonės. Dėl savo empatiškumo, intravertai dažnai jaučiasi, kad jų energijos lygis turėtų sutapti su pašnekovo arba grupės žmonių, o bendraujant su energingais žmonėmis, jie jaučiasi nepatogiai, kadangi tai nėra jų natūrali būsena. Tokiais atvejais intravertams dažnai reikia pertraukų.
- Jiems patinka daryti dalykus lėtai. Intravertams kartais prireikia daugiau laiko norint pajudėti į priekį. Jiems patinka apsvarstyti visus galimus pasirinkimus ir rezultatus, prieš priimant galutinį sprendimą.
„Intravertas“ nėra etiketė
Intravertas yra tiesiog asmenybės tipas. Tačiau yra daugybė skirtingų intravertų su skirtingais charakteriais ir įvairiomis asmeninių savybių variacijomis. Intravertai pirmiausia yra žmonės, o buvimas intravertu yra tik vienas aspektas to, kas yra žmogus. Todėl nereikėtų žmonių kategorizuoti į tokias kategorijas kaip „intravertas“ ar „ekstravertas“, tiesiog verta žinoti šių asmenybių tipų skirtumus siekiant geriau suprasti skirtingus žmones ir leisti jiems būti savimi.