Apie rutiną vis dar daug žmonių galvoja, labiau kaip apie neigiamą dalyką, o ne kaip apie teigiamą. Taip yra dėl nusistovėjusių ir senų stereotipų, kur rutina siejama su monotonija, nuobodžiu gyvenimu, spontaniškumo ir linksmybių nebuvimu. Tačiau tai nėra visiškai teisingas mąstymas.

Pirma, pagalvokite, kas nutiktų, jeigu gyventumėte be jokių taisyklių, įsipareigojimų, organizuotumo ir laiko limitų. Turbūt iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip smagus gyvenimas, tačiau realiame gyvenime tai būtų panašu į niekur nevedantį chaosą, nes nieko niekada nepabaigtumėte, neištesėtumėte pažadų, nuviltumėte begalę žmonių ir galų gale nieko nepasiektumėte. O dabar pagalvokite, kas pasikeistų, jeigu turėtumėte nuolatinę rutiną, bet darytumėte tik tokius dalykus, kurie jums iš tiesų patinka, kurie jus motyvuoja ir kiekvienas iš jų sistemingai veda jūsų gyvenimo tikslų link?

Šiomis dienomis pastebima, kad daugelis sėkmingų asmenybių turėjo savo rutinas ir ši savybė priskiriama prie savybių, labiausiai nulėmusių tų žmonių sėkmę. O paprasti žmonės, kurie staiga įsiveda į savo gyvenimą rutiną, pastebi, kad jie turi daugiau laiko nei anksčiau, jaučiasi labiau savimi pasitikintys, ramesni ir džiaugiasi pagerėjusia bendra gyvenimo kokybe.

Kokia rutinos nauda?

Daugiau nuveiksite.  Ar kada nors nubundate ryte ir suprantate, kad turite padaryti tiek dalykų, kad atrodo, jog niekada jų nepabaigsite? Ar vakare, atsigulus į lovą, pagalvojate, kad padarėte ne tiek, kiek planavote ar tikėjotės padaryti? Jeigu taip, greičiausiai dėl visko kaltas dienotvarkės nebuvimas. Turėdami dienotvarkę jūs iš anksto žinosite, kad turite skirti tam tikrą laiką tam tikrai užduočiai atlikti ir bus mažesnė tikimybė, kad nereikšmingi ir neplanuoti darbai išmuš jus iš kelio ir nepadarysite būtinų užduočių. Tai veiks ypač gerai, kai tai taps jūsų įpročiu.

Žinoma, kartais pasitaiko netikėtų, skubių ir svarbių užduočių, bet tuomet padės dienos prioritetų persidėliojimas ir galų gale žinosite, kad padarėte viską, kas buvo svarbiausia.

Tapsite geresnės psichinės sveikatos. Turbūt jau pastebėjote kokį stresą ir susierzinimą patiriate, kai jūsų diena tampa chaotiška, neorganizuota, o kartais atrodo, kad tai net nepriklauso nuo jūsų. Kartais atrodo, jog visą dieną bėgate, bet taip nieko ir nepadarote. Dienovarkė nebeleis daugiau patekti į tokią situaciją, nes visada žinosite, kur ir kada turite būti, ir kad viskas vyksta pagal planą.

Ši rutinos savybė tokia gera, jog buvo pradėta taikyti ligonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, gydymui. Mokslininkai iš Pitsburgo Universiteto Medicinos Mokyklos praneša, kad bipoliniu sutrikimu sergantys pacientai pasijautė geriau, kai jiems buvo įvesta kasdieninė rutina miegui ir mitybai. Socialinė ritmo terapija, kaip ji buvo pavadinta mokslininkų, kad nereguliarūs miego ir kiti per dieną nuolat atliekami įpročiai, gali sukelti manijos epizodus, sutrikdant organizmo budrumo ir miego ciklus (cirkadinį ritmą).

Turėsite daugiau laiko atsipalaidavimui.  Dienotvarkė ne tik padeda padaryti daugiau užduočių per dieną, bet ir turėti daugiau laisvo laiko bei išnaudoti jį kokybiškesniam poilsiui. Viskas skamba pakankamai logiškai, jei daugiau padarote, vadinasi galite leisti sau turėti daugiau laisvo laiko. O taip pat jei daug padarote, reiškia, kad virš jūsų tikriausiai nebekabo daug nepabaigtų ir skubių darbų ir galite sau leisti visiškai atsipalaiduoti.

Planuodami savo dienotvarkė, nepersistenkite ir visada suplanuokite ir poilsį, tai labai svarbi jūsų produktyvumo ir efektyvumo dalis.

Atsikratysite blogų įpročių. Pagalvokite, jeigu suplanuosite visą savo dieną, visi planai bus apgalvoti ir skirti pasiekti tam tikrą rezultatą, kuris jums yra naudingas. Vietos ir laiko blogiems įpročiams tiesiog neliks, na, nebent sieksite sau pakenkti.  Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, bet būtent tokie paprasti dalykai veikia geriausiai. Dėl savo paprastumo jie tiesiog negali neveikti. Kai tik susidėliosite savo dienotvarkę ir laikysitės jos 2-4 savaites, greitai geri dalykai taps jūsų įpročiu ir visiškai išstums senuosius, ne tokius gerus įpročius.

Visiškai kontroliuosite savo pačių gyvenimą. Kai neturite dienotvarkės jūs tiesiog plaukiate pasroviui. Net nepastebite kaip prabėga diena besvarstant, ką veikti arba vykdant užduotis naudingas kitiems, bet ne jums patiems. Turėdami dienotvarkę jūs kontroliuojate viską nuo to momento kai atsikeliate iš lovos iki einant miegoti. Jūs atliekate veiksmus reikalingus jums ir jūsų asmeninių tikslų pasiekimui. Argi tai nemotyvuoja?

Išvengsite atidėliojimo. Jūs atidėliojate užduotis, kai nesate motyvuotas ir aiškiai nematote galutinio tikslo, kur jums reikia atsirasti.  Dienotvarkė jums suteiks kryptį, kadangi kiekvienas veiksmas bus orientuotas į rezultatą, kurį trokštate pasiekti. O kai darote veiksmus dėl savo paties troškimų, niekada nestokosite motyvacijos, kuri jus nuolat stums į priekį, kad ir kaip sunku bebūtų. Priešingu atveju, diena be tikslaus plano gali nevesti į niekur kitur, tik į savigraužą vakare, kad taip nieko doro ir nenuveikėte per visą dieną.

Geriau miegosite. Kai tiks jūsų diena vyks kur kas sklandžiau veikiant pagal planą, tas pats nutiks ir su naktimi. Tai yra todėl, kad tam tikri „ritualai“, atliekami prieš einant miegoti, iš anksto nuteikia kūną miegui, sureguliuoja budrumo ir miego ritmą, o tas leidžia greičiau užmigti ir mėgautis kokybiškesniu poilsiu.

Pagal JAV Nacionalinį Miego Fondą, ėjimas miegoti kiekvieną dieną tuo pat metu ir kėlimasis tuo pat metu, įskaitant ir savaitgalius, gali padėti sureguliuoti jūsų vidinį laikrodį.

Kaip susikurti dienotvarkę?

Kiekvienas iš mūsų esame labai skirtingi, bet ir labai panašūs tuo pat metu. Ta pati veikla skirtingiems žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus, o pačių veiklų yra labai daug, Tačiau yra vienas metodas, kuris leidžia visas, per dieną, atliekamas užduotis sustrūkturizuoti. Nuo to ir reikėtų pradėti, siekiant sukurti jums asmeniškai geriausią dientovarkę.

Sudarykite veiksmų sąrašą

Štai punktai, apie kuriuos turėtumėte galvoti darydamiesi veiksmų, atliekamų per dieną, sąrašą:

1. Biologiniai poreikiai – yra tai, nuo ko reikėtų pradėti. Tai tokie svarbūs dalykai, be kurių negalėtumėte išgyventi, pavyzdžiui: miegas, valgymas, prausimasis ir panašiai. Šiuos dalykus jūs darote kasdien.
2. Veiklos, kurios suteikia jūsų gyvenimui prasmę  – skirtingiems žmonėms šie dalykai gali būti labai skirtingi. Tai gali būti užsiėmimas kokiu nors menu, jūsų asmeninio verslo kūrimas ir vystymas, treniravimasis. Dainininkui tai galėtų būti, dainavimas, medicinos studentui – žmonių gydymas, motinai – jos kūdikis ir t.t. Sudarykite sąrašą veiklų, kurios jums teikia didžiulį pasitenkinimą ir neša jums ilgalaikę nauda, po to išdėstykite jas prioritetine tvarka, kad atėjus laikui, kuomet neturėsite laiko joms visoms, galėtumėte ilgai nesvarstę pasirinkti svarbiausią.
3. Dalykai kuriuos privalote daryti – tai yra tokie dalykai, kurie būtini pragyvenimui. Į šią kategoriją turėtų patekti bet kokia veika, kuri neša jums pajamas. Tai gali būti samdomas darbas, laisvai samdomas darbas, amatininkystė ir panašiai. Dar geriau, jei ši veikla gali būti priskirta, bet kuriai kitai kategorijai (neskaitant biologinių poreikių).
4. Malonumai – kai malonūs užsiėmimai tampa jūsų dienotvarkės dalimi, tai veda į kur kas geresnę savijautą, gerina bendrą pasitenkinimą gyvenimu ir skatina produktyvumą. Tokie dalykai, kurie vadinami tuščiu laiko švaistymu, kaip kompiuteriniai žaidimai, televizijos žiūrėjimas ir laiko leidimas bendraujant su draugais socialiniuose tinkluose. Svarbiausia surasti tam tinkamą laiką ir tuo nepiktnaudžiauti. Pagrindinė taisyklė – naudoti šias priemones tik kaip apdovanojimą sau už produktyvią dieną ar kokį nors laimėjimą. Tokiu atveju jūs mėgausitės šia veikla kur kas labiau ir tai jus motyvuos pasistengti ir kitą dieną. Viena iš sistemų, kaip skirti sau apdovanojimą – pavyzdžiui už 4 valandas darbo, apdovanokite save 1 valanda jūsų mėgstamos veiklos.
5. Pramogos – tai turėtų būti veiklos, kurios tiesiog suteikia jums laimę ir sustiprina pasitenkinimą gyvenimu. Šios veiklos neturėtų būti jūsų kasdieninėje dienotvarkėje,  tačiau tam turėtų atsirasti laiko bent kartą per savaitę. tai yra tokie dalykai, kaip ėjimas į kiną, naktinį klubą, vakarienė restorane.

Išsikelkite tikslus svarbiausiose srityse

Plačiau apie tikslus jau rašėme atskirame straipsnyje: Kodėl svarbu nusistatyti tikslus ir kaip tai padaryti?. Čia paminėsime 2 kategorijas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Tai yra užduotys, kurios būtų skirtos jūsų asmeniniams tikslams pasiekti ir užduotys, skirtos karjeros arba jūsų darbo tikslams.

• Asmeninės užduotys – tai tokios užduotys, kurios teikia jums asmeninę naudą, pavyzdžiui: sportas, meditacija, užsienio kalbos kursai, tinklaraščio rašymas, namų ruošos darbai, sąskaitų apmokėjimas, apsipirkinėjimas ir panašiai.
• Darbinės užduotys – tai yra dalykai, kuriuos turite atlikti savo darbe, pavyzdžiui ataskaitų ruošimas, atsakinėjimas į elektroninius laiškus, savaitinė apžvalga ir panašiai.

Susidarykite ryto, dienos ir vakaro dienotvarkę

Pradėdami planuoti dienotvarkę, pirmiausia įvertinkite savo energijos lygį ir kokiu metu geriausiai sekasi dirbti. Pavyzdžiui daug žmonių kūrybingumo reikalaujančioms užduotims daugiausiai energijos turi rytais. Taip pat pagalvokite, ką norite pasiekti ir kaip norite jaustis tą paros laiką ir kokie tai būtų veiksmai, kurie jums leistų tai pasiekti. Jūsų dienotvarkė turėtų būtų suskirstyta į 3 pagrindines dalis:

• Rytas. Dažniausiai tai dienos dalis, kurioje turite daugiausiai energijos. Siekdami geriausiai išnaudoti, šią paros dalį paskirkite sau atlikti daugiausiai kūrybingumo ir kritiško mąstymo reikalaujančioms užduotims. Pavyzdžiui, jeigu rašote tinklaraštį arba mokslinį darbą, darykite tai ryte. Prisiminkite, tai dienos dalis, kai turite padaryti pačias svarbiausias užduotis!
• Diena. Diena – tai taip pat pakankamai energingas paros metas, kadangi esate pavalgęs, greičiausiai jau išgėrėte energizuojantį gėrimą, pavyzdžiui žalią arbatą arba kavą. Tačiau šiuo metu jūs jau nesate toks kūrybingas, todėl dabar geriausiai atlikti monotoniškas ir mechanines užduotis. Dieną atlikite tokias užduotis, kurios nėra labai įdomios, tačiau vistiek jas turite padaryti. Žinoma kokios tos užduotys, labai priklauso nuo to, kokia veikla užsiimate, bet tai gali būti atsakinėjimas į elektroninius laiškus, susitikimų planavimas, finansų tvarkymas, buities priežiūra ir panašiai.
• Vakaras. Vakare geriausia yra išnaudoti save apdovanoti už produktyvią dieną, atsipalaiduoti ir pasiruošti sekančiai dienai.  Pasidarykite dienotvarkę, pasiruoškite priešpiečius, išsilyginkite drabužius, susitvarkykite kambarį ir panašiai.

Planuokite dieną ir savaitę

Pirmiausia sudarykite dienos užduočių sąrašą – tai yra užduotys kurias turite atlikti kiekvieną dieną. Tai galėtų būti tokios užduotys kaip mankšta, dienoraščio ar tinklaraščio rašymas, namų ruoša, vaikų gabenimas į mokyklą ir panašiai.

Po to sudarykite savaitės užduočių sąrašą – tai yra dalykai kuriuos darote vieną ar du kartus per savaitę (arba dažniau, bet ne kasdien). Tai gali būti skalbimas, namų ir sodo tvarkymas, sportas, jeigu sportuojate 3 kartus per savaitę, automobilio plovimas ir t.t. Pasistenkite, kad tokių užduočių nebūtų daugiau nei 3 per dieną, idealu būtų 1 ar 2 tokios užduotys kasdien.

Patarimai

Sekite savo progresą

Turėdami dienotvarkę jūs kur kas daugiau nuveiksite ir pasieksite daugiau tikslų. Stebėdami savo progresą jūs save motyvuosite ir apdovanosite geromis emocijomis. Tai leis nenukrypti nuo jūsų didžiojo plano. Progreso stebėjimas leis nuolat tobulinti savo dienotvarkę, suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ir pasitenkinimo savo gyvenimu.

Optimizuokite procesus

Darydami savo dienotvarkę pagalvokite, kurias užduotis galėtumėte apjungti ir sutaupyti šiek tiek laiko. Pavyzdžiui, jeigu turite nuvykti į banką, galbūt galėtumėte pakeliui užsukti į pašto skyrių ir išsiųsti siuntinį. Arba jei turite kam nors paskambinti, galbūt turite padaryti daugiau skambučių tą dieną, tiesiog apjunkite juos ir padarykite viską vienu metu. Tai padės ne tik sutaupyti laiko, bet nesiblaškyti bei geriau susikaupti vykdant įvairias užduotis.

Būkite šiek tiek lankstūs

Jūsų dienotvarkė ne visada bus tokia, kokią suplanuosite iš anksto ir tai yra visiškai normalu. Jeigu pernelyg stengsitės nenukrypti nuo plano, galite perdegti, nes visko suplanuoti tiesiog neįmanoma. Bet žinodami tai priimsite tinkamus sprendimus ir dienos eigoje gebėsite greitai perdėlioti užduotis nauja tvarka pagal naujus prioritetus.

Esminis dalykas yra atlikti sunkiausias užduotis tada, kai esate produktyviausi ir turite daugiausiai energijos, o kai esate mažiausiai produktyvus, daryti tai, kam nereikia skirti mažiausiai pastangų.

Taip pat svarbus dalykas, kurį turite visada prisiminti, kai planuojate savo dieną, pasilikite šiek tiek laiko nenumatytiems atvejams, kad jie darytų kuo mažesnį poveikį jūsų dienotvarkei ir jūsų emocijoms. Taip išvengsite ypač kenksmingo sveikatai streso. Pavyzdžiui, jei gyvenate didmiestyje ir vykstate į darbą automobiliu, niekuomet negalite būti tikri, kad į darbą visada nuvyksite pavyzdžiui per 15 minučių. Kamščių, kelio darbų, reidų, eismo įvykių nesuplanuosite. Geriau visada išvykite iš namų 10 minučių anksčiau ir turėkite šį rezervą nenumatytiems atvejams. O jeigu nieko tokio nenutiks, tiesiog grįšite namo 10 minučių anksčiau arba ilgiau pasimėgausite kavos puodeliu darbe.

Išbandykite savo naująją dienotvarkę ir nuolat ją tobulinkite!

Galų gale ištestuokite savo dienotvarkę. Kaip jaučiatės po 14 dienų? Kaip po 30 dienų?  Ar spėjate viską atlikti taip, kaip suplanavote? Ar dienotvarkė jums nekelia streso? Galbūt pastebėsite, kad ne viskas veikia taip gerai, kaip tikėjotės, todėl atlikite atitinkamus pakeitimus, kad surastumėte savo aukso viduriuką ir jaustumėtės kiek galima geriau.

Prisiminkite, susidaryti dienotvarkę yra lengvoji užduotis, kur kas sunkiau jos laikytis. Bet geroji dalis ta, kad kai rasite sau tinkamiausią dienotvarkę ir laikysitės jos 30 dienų, tai taps jūsų įpročiu ir ateityje tai nebereikalaus tiek daug pastangų. O kad būtų lengviau, paverskite tai asmeniniu 30 dienų iššūkiu ir apdovanokite save už įvykdytus planus! Sėkmės!