Kas yra darbo aplinka?

Terminas „darbo aplinka“ naudojamas sąlygų, kuriose dirba darbuotojas apibūdinimui. Darbo aplinka susideda iš fizinių sąlygų, tokių kaip aplinkos temperatūra ofise, įranga, technika, bei psichologinių sąlygų, tokių kaip santykiai su kolegomis bei vadovais, organizacinė kultūra, asmeninio tobulėjimo galimybės ir kiti. Apie jas plačiau pakalbėsime šiame straipsnyje. Pozityvi darbo aplinka leidžia darbuotojams gerai jaustis darbe, norėti ateiti į darbą bei suteikia motyvacijos išlaikyti šį jausmą visą dieną. Jei šiuo metu ieškote naujo darbo, ar svarstote tokią galimybę, tuomet vienas iš svarbiausių žingsnių yra darbo aplinkos, kurioje teks dirbti įvertinimas. Darbe praleidžiate vidutiniškai 8-9 valandas per dieną, tad tikrai nenorite, kad kiekvieną dieną turėtumėte save versti eiti į vietą, kurioje nesijaučiate gerai. Žinoma, dėl darbo pobūdžių įvairovės, šis straipsnis ko gero, nebus universalus, tinkantis kiekvienam, tačiau bent keletą punktų sau pritaikyti galės tikrai daugelis.

Darbuotojo nuomonės vertinimas

Darbuotojo nuomonės, idėjų išklausymas ir priėmimas (žinoma, nebūtinai visuomet įgyvendinimas) gali padėti patenkinti darbuotojo poreikį jaustis svarbiam ir vertinamam. Organizacijoje, kurioje praktikuojamas atviras bendravimas, darbuotojas gali jausti, kad jo mintys bei žodžiai turi tam tikrą vertę. Tai leidžia darbuotojui pasijausti organizacijos dalimi, su ja susisaistyti. Darbuotojas mato daugiau prasmės savo darbe, kadangi žino, kiek jo indėlis prisideda prie organizacijos ir kokią įtaką jai daro. Labai svarbu kas kiek laiko su darbuotojais aptarti organizacijos filosofiją, misiją bei vertybes, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas žinotų bendrą organizacijos tikslą.

Atviras bendravimas

Organizacijoje, kurioje praktikuojamas atviras bendravimas, kiekvienas darbuotojas drąsiai užduoda klausimus ir pateikia savo įžvalgas. Kai kas nors pasiūlo naują rinkodaros strategiją, kažkas paklausia, kodėl tai turėtų veikti geriau nei alternatyvi. Klausimai sukelia diskusijas, o diskusijose gimsta teisingiausi atsakymai. Niekas nėra smerkiamas dėl užduodamų klausimų, ar išsakomos nuomonės, visų kolegų idėjos, nepriklausomai nuo žmogaus statuso yra vienodai vertinamos ir svarstomos. Atviras bendravimas leidžia žmonėms drąsiau įsitraukti į diskusijas, pasidalinti savo įžvalgomis bei idėjomis, kaip geriau siekti kompanijos tikslų.

Darbo bei asmeninio gyvenimo balansas

Siekiant pilnaverčio gyvenimo, labai svarbu jausti darbo bei asmeninio laiko balansą. Turi būti aiškios laisvo laiko, kuomet darbuotojas nėra trukdomas darbo reikalais ribos. Kai darbuotojai patenkina savo asmeninius poreikius, tokius kaip šeima, draugai, hobiai, asmeninis augimas ir panašiai, jie labiau pasitiki savimi ir geriau bei efektyviau dirba.

Tobulėjimas

Laikais, kai pokyčiai yra tokie greiti ir visiškai neišvengiami, organizacijoms labai svarbu neatsilikti bei ugdyti ir suteikti galimybes tobulėti savo darbuotojams. Į darbuotojų ugdymą besiorientuojančios organizacijos turi strategiją ir aiškiai ją komunikuoja, kaip išlaikyti bei pagerinti darbuotojų bei visos organizacijos produktyvumą, nuolat tobulėjant tiek darbuotojams, tiek pačiai organizacijai. Labai svarbu, kad būtų tobulinami tiek tiesiogiai su darbu susiję įgūdžiai, tokie kaip gebėjimas naudotis naujomis sistemomis, įrengimais, programomis ir panašiai, bei tarpasmeniniai įgūdžiai, kurie formuoja bendrą organizacijos kultūrą bei moralę.

Įvertinimas

Darbo įvertinimas yra būtina sąlyga, siekiant paskatinti tam tikrą darbuotojo elgesį. Psichologijoje tai žinoma kaip „teigiamas pastiprinimas“.

Į žmogų orientuota aplinka

Į žmogų orientuota aplinka reiškia, kad organizacijoje kiekvienam darbuotojui suteikiama tam tikra laisvė dirbti pagal savo darbo stilių. Kai kuriems žmonėms geriau susikaupti namuose, kur visiška tyla, kai kuriems patogiau dirbti stovint, ar minkštuose krėsluose. Vieni mėgsta dirbti griežtomis darbo valandomis ir nebūti trukdomi po darbo, kitiems geriau turėti šiek tiek laisvės ir atidirbti sutartą valandų skaičių lankstesniu grafiku. Jei tai nedaro neigiamos įtakos tiesioginiams darbo rezultatams, kiekvienam individui turėtų būti galima pasirinkti jam patogų darbo stilių.

Abipusis atgalinis ryšys

Svarbu, kad organizacijoje abi pusės gautų atgalinį ryšį apie savo darbą. Tiek darbuotojas turi galėti išsakyti, kas, jo nuomone, yra gerai, kas negerai, kas gali būti tobulintina, tiek darbdavys turėtų darbuotojui į akis pasakyti tiek jo stipriąsias, tiek silpnąsias, tobulintinas sritis. Tai yra būtina tiek organizacijos, tiek darbuotojo tobulėjimo sąlyga.

Vieningas kolektyvas

Vieningame kolektyve darbuotojai gali dirbti ir individualiai, tačiau niekada nepamirštant bendrų viso kolektyvo – organizacijos – tikslų. Vieningose organizacijose nustatomi komandiniai tikslai, dažnai darbuotojai dirba ar tam tikrų tarpinių tikslų siekia tikslinėmis grupėmis. Darbuotojai orientuojasi į bendro tikslo siekimą, o ne tarpusavio konkurenciją.

Ydinga darbo aplinka

Kaip priešingybė pozityviai, efektyvumą bei darbuotojų motyvaciją skatinančiai aplinkai yra negatyvi darbo aplinka, kurioje darbuotojui sunku tobulėti, jaustis vertinamam ir mėgautis atliekama veikla.

8:00-17:00 darbo aplinka

Šis apibūdinimas reiškia daugiau nei tik darbo valandas. Tai mentalitetas, kuris parodo atgyvenantį požiūrį į darbą, kaip itin griežtą, jokiu būdu su malonumu nesusijusį objektą. Itin griežtas darbo laikas, aprangos kodas, elgesio protokolas, organizacinė hierarchija ir valdžios baimė riboja darbuotojų kūrybiškumą bei  individualumą, galimybę mėgautis darbu ir jaustis laisvu žmogumi, o kartu ir būti produktyviu bei sukurti įmonei pridėtinės vertės.

„Plauk arba skęsk“ darbo aplinka

Tokioje aplinkoje darbuotojo rezultatai vertinami tik dviem aspektais – arba tai yra sėkmė arba nesėkmė (deja, dažniausiai nesėkmės nėra pripažįstamos kaip darbo rezultatas). Tokioje darbo aplinkoje, kur viskas matoma tik „juoda-balta“ spalvomis, darbuotojams sunku mokytis iš savo klaidų, jie patiria didžiulį stresą, dažnai nesugeba įvertinti, kad kelyje link tikslo yra galimybių patobulinti patį darbo procesą, siekiant geresnių rezultatų.

Darbo aplinka, kurioje egzistuoja bausmės

Baudžiančia darbo aplinka laikoma tuomet, kai geras elgesys nėra apdovanojamas, tačiau nuolat baudžiama už blogą. Tarsi geras elgesys ir geri rezultatai turėtų būti savaime suprantamu dalyku, tuo tarpu bet kokia klaida yra nusikaltimas ir darbuotojas turi susilaukti bausmės. Motyvacija tokioje aplinkoje formuojama baimės pagrindu, kuri be abejo yra žymiai mažesnė, nei motyvacija, sukeliama entuziazmo.

„Klasės“ aplinka

Tokioje aplinkoje kai kurie darbuotojai yra akivaizdžiai laikomi pranašesniais už kitus. Tai yra, vadovų ar lyderių veiksmai ir sprendimai nėra svarstomi, darbuotojai turi atlikti viską, kas jiems liepiama. Tokioje aplinkoje darbuotojai greitai praranda entuziazmą, kūrybiškumą bei galimybę sugeneruoti daug gerų idėjų.

Galbūt ne visais atvejais įmanoma, kad darbo vieta būtų tobula ir atitiktų visus pozityvios aplinkos kriterijus, tačiau labai svarbu, kad darbuotojas jaustųsi vertinamas, motyvuotas pakankamai dirbti, kad kartu būtų pasiekti didžiausi organizacijos tikslai.