Kiekvienam pasitaiko nemalonių tylos akimirkų, pradedant ar plėtojant pokalbį su nepažįstamu žmogumi. Nesvarbu, ar tai verslo pietūs, kai sėdite šalia naujo kolegos, ar vakarėlis, kai šalia jūsų atsistoja nepažįstami draugų draugai, ar darbo pokalbis, ar bet kuri kita situacija, kuomet turite bendrauti su visiškai nepažįstamu ar menkai pažįstamu žmogumi.

Kas yra efektyvus bendravimas?

Bendravimas yra daugiau nei tik apsikeitimas informacija. Bendravimas yra intencijų ir emocijų, slypinčių už perduodamos informacijos supratimas. Efektyvus bendravimas – tai dviejų eismo juostų gatvė. Tai ne tik tai, kaip jūs perduodate žinutę, kad ji būtų išgirsta ir suprasta būtent tuo būtų, kokiu jūs ją norėjote pertekti. Tai taip pat ir tai, kaip jūs klausotės ir priimate pilną reikšmę to, kas buvo pasakyta, bei leidžiate kitam žmogui pasijusti išgirstam ir suprastam.

Efektyvus bendravimas apima daugiau nei tik kalboje naudojamus žodžius – tai ir neverbalinė komunikacija, aktyvus klausymasis, streso valdymas, sugebėjimas atpažinti ir suprasti tiek savo, tiek pašnekovo emocijas. Efektyvus bendravimas padeda stiprinti ryšį su kitais žmonėmis, gerina sprendimų priėmimo, komandinio darbo, problemų sprendimo įgūdžius. Tai leidžia perduoti net ir negatyvias ar sudėtingas žinutes nesukuriant konflikto ir nesugriaunant pasitikėjimo.

Efektyvaus tarpasmeninio bendravimo barjerai

Stresas ir nekontroliuojamos emocijos. Kai jaučiate nerimą ir esate emociškai pervargę, padidėja tikimybė, kad neteisingai suprasite pašnekovo jums perduodamą informaciją ar patys pasiųsite painius neverbalinius signalus. Jei esate tokioje būsenoje, atsikvėpkite ir šiek tiek prasiblaškykite, prieš tęsdami pokalbį.

Dėmesio trūkumas. Negalite efektyviai bendrauti, jei tuo metu darote kitas užduotis. Jei galvojate, ką pasakysite toliau, svajojate, tikrinate telefoną, ar galvojate apie bet ką kitą, beveik garantuotai praleisite neverbalinius ženklus. Turėtumėte susitelkti tik į pokalbį.  

Nevientisa kūno kalba. Neverbalinė komunikacija turėtų sustiprinti informaciją, perduodamą žodžiais, o ne prieštarauti jai. Jei sakote viena, tuo tarpu jūsų kūno kalba sako ką kita, jūsų pašnekovas, ko gero, palaikys jus nenuoširdžiu žmogumi.

Negatyvi kūno kalba. Jei nesutinkate su tuo, ką pašnekovas jums sako, tikėtina, kad galite naudoti atitinkamą kūno kalbą – rankų sukryžiavimas, akių kontakto vengimas, trepsėjimas koja. Jums nebūtina sutikti su pašnekovo nuomone, tačiau pasistenkite bendrauti konstruktyviai, neverčiant kito žmogaus pasijausti nepatogiai ar įžeistam.   

Patarimai, kaip išmokti efektyviai bendrauti

Visi turi skirtingus ir savitus bendravimo stilius. Jei esate ekstravertas, ko gero, bet kokioje aplinkoje, nejausdami didžiulio streso, galite nesunkiai pradėti bent jau lengvą pašnekesį. Intravertams, deja, net ir lengvo pašnekesio reikalaujančios situacijos gali tapti tikru iššūkiu, verčiančiu „perlipti per save“ ir vienintelis dalykas, apie kurį pavyksta tuo metu galvoti – kaip greičiau pabėgti. Pagrindinė bet kokio bendravimo užduotis, įskaitant ir lengvą pokalbį – bendros kalbos radimas su žmogumi, su kuriuo bendraujate, naudojant tinkamą atsiskleidimo, empatijos ir taktiškumo balansą.  

Klausykitės

Dažnai žmonėms atrodo, kad bendravimas yra du kalbantys žmonės. Tačiau efektyviame bendravime už kalbėjimą svarbiau yra klausymas. Žmonės dažnai susitelkia į tai, ką jie turėtų ar norėtų pasakyti, tačiau norint, kad bendravimas būtų malonus ir naudingas abiems pusėms, ne mažiau svarbu yra klausyti pašnekovo. Aktyvus klausymasis reiškia ne tik perduodamos žodinės informacijos supratimą, bet ir pašnekovo bandomų perduoti emocijų supratimą. Klausantis parodoma pagarba pašnekovui.

Kai žmonės jaučiasi gerbiami, žymiai lengviau sukurti sėkmingus ryšius su jais. Aktyviai klausydamiesi pašnekovo, galite sukurti pasitikėjimą jo pasąmonės lygmenyje. Egzistuoja didelis skirtumas tarp aktyvaus klausymo ir tiesiog girdėjimo. Kai iš tiesų aktyviai klausotės, jūs atkreipiate dėmesį subtilias intonacijas, kurios gali nemažai pasakyti apie tai, kaip jaučiasi pašnekovas pokalbio su jumis metu. Kai aktyviai klausotės, ne tik pats geriau suprantate savo pašnekovą, bet ir leidžiate jam pasijausti išgirstam ir suprastam, kas gali padėti sukurti stipresnį tarpusavio ryšį.

Susitelkite

Tyrimas parodė, kad mes kalbame 120-150 žodžių per minutę tempu, tuo tarpu galvojame 600-800 žodžių per minutę tempu. Tad mūsų mintys labai lengvai gali pertraukti ir išblaškyti klausymą. Tai reiškia, kad vietoj to, jog atidžiai klausytumėte pašnekovo, labai lengvai galite pradėti galvoti, ką valgysite vakarienei, kuriuo maršrutu važiuosite, ir panašiai. Svarbu laiku pastebėti, kai tai nutinka ir susitelkti bei grįžti į pokalbį.

Nekalbėkite tuomet, kai kalba pašnekovas

Pasitaiko situacijų, kad kalbant pašnekovui labai norite įsiterpti, jį papildyti, ar bijote, kad pamiršite, ką norite pasakyti, tad staiga imate kalbėti dar bekalbant pašnekovui. Tai demonstruoja didelę nepagarbą. Jei nesulaukę, kol pašnekovas pabaigs, imate kalbėti dar jam kalbant, siunčiate žinutę, kad jums nesvarbu, ką pašnekovas nori pasakyti – ką jūs norite pasakyti yra svarbiau.  

Nebaikite pašnekovo sakinių

Net jei ir galvojate, kad pabaigdami pašnekovo sakinius jam padedate, tyrimai rodo, kad taip elgdamiesi, mažinate kito žmogaus drąsą ir norą kalbėti, kadangi vis perimate pokalbį į savo kontrolę.

Perfrazuokite

Jei norite parodyti, kad klausėtės pašnekovo ir tikrai jį supratote, jo minčių perfrazavimas yra vienas geriausių įrankių. Prieš patys ką nors atsakydami, tiesiog glaustai apibendrinkite pašnekovo išsakytą mintį. Pavyzdžiui, „tai priėjote prie išvados, kad dabar geriausias laikas praplėsti savo akiratį keliaujant“.

Palaikykite akių kontaktą

Žiūrėdami pašnekovui į akis, parodote, kad jums įdomu tai, ką jis sako. Akių kontakto palaikymas taip pat padeda geriau susitelkti į bendravimą ir mažiau blaškytis.

Atkreipkite dėmesį į neverbalinę komunikaciją

Kalbėdami, norime to ar ne, dažniausiai žodinę informaciją papildome neverbaliniais ženklais. Jei neįdomu, tikėtina, kad žmogus gali paremti ranka galvą, jei nepritaria – sukryžiuoti rankas ar purtyti galvą į šonus, jei labai įsijautęs – kalbą praturtinti įvairiais rankų gestais.

Neverbalinė komunikacija, kitaip dar vadinama kūno kalba, apima veido išraiškas, kūno judesius, akių kontaktą, laikyseną, balso toną, netgi raumenų įsitempimą ir kvėpavimą. Tai, kad pašnekovas žiūri, klauso, juda, reaguoja į jus, gali pasakyti gerokai daugiau nei jo žodžiai. Svarbu nepamiršti, kad lygiai tas pats taikoma ir jums. Tad bent jau iš mandagumo stenkitės neparodyti pokalbiu metu, kad jums nuobodu, ar kad kategoriškai nepritariate pašnekovo išsakomai nuomonei.

Praktikuojant neverbalinės kalbos supratimo įgūdžius išmoksite užmegzti geresnį ryšį su kitais, patys geriau išreikšti, ką iš tiesų norite pasakyti ir sukurti geresnius santykius tiek namuose, tiek darbe.

Keletas patarimų: atvira stovėsena, nesukryžiuotos rankos, sėdėjimas ant krašto – atviro bendravimo ženklai. Tuo tarpu akių kontakto nepalaikymas, išsiblaškymas ar nerimastingumas rodo nuovargio ir kantrybės praradimo ženklus. Žiovavimas ar atsidusimas dažnai rodo emocinį ar fizinį nuovargį. Kai pastebite šiuo neverbalinius ženklus, galite susivokti, kad bendravimas neina produktyvia linkme ir pats metas šiek tiek atsikvėpti, prasiblaškyti, ar netgi baigti pokalbį.   

Parodykite, kad vertinate pašnekovą

Prieš leisdamiesi į pokalbį, pasistenkite parodyti pašnekovui, kad jį vertinate. Pagirkite jo pasiekimus, veiklą, jei to nežinote, galbūt galite pagirti jo išvaizdos detalę ar panašiai. Jausdamasis įvertintas žmogus pasijus patogiau ir jam bus maloniau su jumis bendrauti.  

Pasistenkite surasti ką nors bendro

Jei situacija leidžia, pasistenkite su žmogumi bendrauti asmeniniame, ne profesionaliame lygmenyje. Dar geriau – pasistenkite pokalbio metu rasti sferų, kuriose sutampa jūsų interesai. Net ir profesinėje aplinkoje galima rasti bendrus interesus dengiančių temų – hobiai, sportas, vaikai, kelionės ir panašiai. Pasistenkite vengti politinių temų, jei nesate įsitikinęs, kad jūsų nuomonės sutaps.

Išlikite pozityvūs

Efektyviame bendravime labai svarbu išlaikyti pozityvų požiūri. Vietoj to, kad imtumėte dejuoti ar reikšti negatyvų požiūrį į bet kokią situaciją, stenkitės išlikti konstruktyvūs. Pasijutę atakuojami ar kritikuojami, žmonės nedelsdami nutrauks pokalbį su jumis ir greičiausiai daugiau nebenorės plėtoti bendravimo.

Stebėkite savo toną

Nors kartais ir tenka išraiškingiau kalbėti, kad pabrėžtumėte tai, ką norite pasakyti, niekada nebūkite agresyvūs pokalbyje. Priešiškas tonas pokalbyje sukurs nemalonią atmosferą. Jei norite kažką įrodyti, pasitikėkite savimi ir kalbėkite aiškiai, tačiau išlikite ramūs ir gerbiantys pašnekovą su jo nuomone ir pažiūromis.

Nesitikėkite, kad žmonės būtinai su jumis sutiks

Socialinės psichologijos tyrimai rodo, kad daugelis iš mūsų „užsikabina“ už tariamo panašumo šališkumo. Pakankamai rizikinga galvoti, kad jei esate priešiškas vienai ar kitai politinei partijai, žmogus, su kuriuo šnekate, taip pat yra jai priešiškas. Jei manote, kad kiekvienas jaučia taip, kaip jūs, tikėtina, kad galite pasakyti ką nors netaktiško.  

Mokykitės kiekvieno bendravimo metu

Žmogus, kurio nebuvote sutikę iki šiol galbūt yra aplankęs vietas, kuriose nesate buvęs, ar daręs dalykus, kurių dar nesate daręs. Žmonės iš kitų vietų, šalių gali pasidalinti visiškai kitokiu požiūri ir patirtimi. Jie atsivers tik tuomet, jei parodysite savo susidomėjimą. Bendraujant, gali ne tik dirbtinai palaikyti pokalbį, bet ir praplėsti savo žinias apie kiltas kultūras, tautas, vietas.

Žinoma, išmokti efektyviai bendrauti reikia daug pastangų ir nemažai laiko. Tačiau kuo daugiau jėgų įdedate tai praktikuojant, tuo lengviau ir efektyviau galite bendrauti natūraliai.