Žmonių santykiai, ypač romantiniai – viena dažniausiai psichologų ir psichoterapeutų kabinetuose aptariamų temų. Nors iš pažiūros atrodo, kad šioje srityje viskas taip natūralu, kad turėtų viskas gautis savaime, tačiau, deja, ne visada taip yra. Galbūt todėl, kad ne visi suprantame, kad nuo potraukio iki ilgalaikės meilės žmogaus smegenys pereina 3 etapus. Emociniame lygmenyje santuokos ir porų psichologai dažnai meilės etapus suskirsto netgi į 5. Tad kokie jie?

„Drugeliai pilve“ arba tiesiog aistra

Tai visų taip trokštama fazė, kuomet sunku užmigti, beveik neįmanoma sutelkti dėmesio, didžiausiu prioritetu tampa siekis vėl pamatyti savo susižavėjimo objektą. Dar ši fazė apibūdinama kaip laukinės aistros periodas, kuomet smegenyse dominuoja testosteronas (svarbiausias vyriškas hormonas) ir estrogenas (moteriškas lytinis hormonas). Šių hormonų lygis reikšmingai padidėja tiek vyrų, tiek moterų smegenyse perduodami potencialiam partneriui informaciją apie vaisingumą bei potraukį.

Potraukis

Potraukio fazėje, žmonės jau laikomi įsimylėjėliais. Nors vis dar nepajėgdami galvoti praktiškai apie nieką kitą nei apie savo susižavėjimo objektą, jie ima jausti daugiau jausmų. Šioje fazėje ima veikti kiti neuromediatoriai:

• Dopaminas – išskiriamas smegenų srityse, atsakingose už malonumą, apdovanojimą. Todėl įsimylėjusius šioje fazėje džiugina pasitenkinimo ir euforijos lyg laimėjus labiausiai norimą prizą jausmas.
• Adrenalinas – tai atsako į stresą hormonas. Jo dėka, pamačius ar būnant su savo simpatija imama raudonuoti, daugiau prakaituojama, kalbant greičiau išdžiūsta burna. Jis netgi suteikia fizinį meilės pojūtį, kadangi, išsiskyrus adrenalinui, greičiau ima plakti širdis.
• Seratoninas – vienas iš meilei svarbiausių hormonų, paaiškinančių, kodėl žmonės įsimyli ir negali išmesti savo simpatijos iš galvos. Vieno tyrimo analizuoti žmonės, kurie buvo labai įsimylėję mažiau nei 6 mėnesius ir nustatyta, kad jų smegenyse yra toks pat seratonino kiekis kaip ir sergančių obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.

Nauji įsimylėjėliai dažniausiai vienas kitą idealizuoja, pabrėžia savo pačių gerąsias savybes ir bando nuslėpti trūkumus. Paprastai jie išaukština tarpusavio santykius kaip idealius ir nemato jokių neigiamų aspektų. Psichologai mano, kad šis etapas žmonėms taip pat yra labai reikalingas. Jis padeda išlaikyti norą būti kartu ir žengti į kitą meilės fazę – prisirišimą.

Prisirišimas

Po laukinės aistros fazės ir potraukio sukelto entuziazmo, pora pasiekia prisirišimo fazę. Šioje fazėje stiprėja ryšys tarp partnerių, bendrumo jausmas. Tai etapas, kuomet partneriai nusprendžia viens kitu pasitikėti. Šiame etape daugiausia įtakos daro 2 hormonai:

• oksitocinas – vadinamas „meilės“ hormonu, todėl, kad jis išskiriamas įsimylėjusiems žmonėms liečiantis, žiūrint vienam į kitą.
• vazopresinas – prisirišimo hormonas, padedantis žmonėms pajusti ilgalaikį ryšį ir įsipareigojimo jausmą.

Kaip teigia mokslininkai, visos meilės fazės yra svarbios ir reikalingos. Pirmoji fazė leidžia identifikuoti tinkamą partnerį ir užmegzti pirmąjį kontaktą. Antrojoje fazėje imama geriau vienas kitą pažinti bei nusprendžiama su kuo verta pereiti į kitą etapą, o su kuo ne. Trečiojoje fazėje prisirišimo hormonai suformuoja pagrindą ilgalaikiams santykiams bei šeimai kurti.