Kelios dešimtys šampūno ar veido kremo etiketėje mirgančių pavadinimų, ko gero, jau tapo įprastu dalyku. Tačiau kas iš ties gali slėptis po angliškais ar lotyniškais ne visiems suprantamais kosmetikos ir higienos priemonių ingredientais?

BHA ir BHT

BHA (butylated hydroxy anisole) ir BHT (butylated hydroxytoluene) – tai itin agresyvūs konservantai, kenkiantys endokrininei sistemai, bei galintys sukelti vėžinius susirgimus. Naudojami drėkinančiose kosmetikos bei makiažo priemonėse. Be to, šis ingredientas žalingas žuvims bei aplinkai. Taip pat BHA ir BHT plačiai naudojami maisto konservavimui. Šie du žalingi konservantai gali sukelti alergines odos reakcijas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūrą BHA išskiria kaip potencialų žmogui kancerogeną. Europos komisija BHA koncervantą įvardija kaip ardantį endokrininę sistemą bei trikdantį normalias hormonų funkcijas. Igalaikis BHT naudojimas nustatytas toksišku. Tyrimuose su pelėmis ir žiurkėmis pastebėta, kad ilgalaikis BHT naudojimas sukelia kepenų, skydliaukės ir inkstų problemas, turi įtakos plaučių funkcijai bei kraujo krešėjimui. Tam tikrose situacijose, BHT netgi gali veikti kaip auglius skatinanti priemonė. Europos sąjungoje yra draudžiama BHA naudoti kaip kvepalų ingredientą.

Dibutilftalatas (Dibutyl phthalate (DBP))

Naudojamas kai kuriose nagų priežiūros priemonėse, kaip dažų tirpiklis bei nagų lako stipriklis. Ftalatai taip pat naudojami kaip kvapai kitose kosmetikos priemonėse, deja, neišskiriami atskirai (kvepalų receptai yra laikomi komercine paslaptimi, tad nėra reikalaujama gamintojų juos atskleisti). Dibutilftalatai į organizmą patenka per odą bei kitų chemikalų sąveikoje gali sukelti genetines ląstelių mutacijas. Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad dibutilftalatai gali turėti įtaką pasikeitimams vyrų sėklidėse, prostatoje. Europos sąjungoje DBP taip pat klasifikuojamas, kaip galimai ardantis endokrininę sistemą ingredientas, darantis įtaką normaliai hormonų funkcijai. Europos sąjungoje šis ingredientas yra draudžiamas tiek kosmetikoje, tiek vaikų žaisluose. Tuo tarpu Amerikoje (išskyrus Kalifornijos valstybę), Kanadoje šio ingrediento naudojimas kosmetikoje nėra ribojamas.

Formaldehidai (formaldehyde)

Tai dar vienas kancerogeniškas konservantas, kuris gali sukelti vėžį. Tai plačiai kosmetikos priemonėse naudojamas konservantas, itin dažnai randamas šampūnų bei skystų muilų sudėtyse. Europoje draudžiama kosmetikoje naudoti formaldehidus, išskyrus vieną išimtį – jie yra leidžiami naudoti nagus stiprinančiose priemonėse, bet ne didesne nei 2,2% koncentracija.  

Kvepalai ir kvapiosios medžiagos (parfum, fragrance)

Daugelyje kosmetikos priemonių naudojama tam tikrų kvapiujų medžiagų kompozicija, kuri leidžia kosmetikos priemonę papildyti norimu kvapu. Paprasta didžiąją dalį kosmetikos priemonės sudaro vanduo. Nesvarbu, ar tai būtų veido ar kūno kremas, ar šampūnas, ar skystas muilas, vis tiek didžioji dalis ir pirmas ingredientas sudėtyje bus vanduo. Vanduo yra bekvapė medžiaga, tad natūralu, kad siekiant didesnio vartotojų susidomėjimo, gamintojai kosmetikos priemones papildo įvairiausiais kvapais. Natūralioje kosmetikoje vis dažniau kvapai yra sukuriami iš natūralių ingredientų, tai yra, naudojant gėlių vandenis, eterinius aliejus ir panašiai. Tačiau, dauguma vartotojų yra pripratę prie stiprių sintetinių braškių, apelsinų, migdolų, medaus, rožių ar kitų gėlių aromatų ir tad mieliau renkasi įvairiais egzotiškais pavadinimais pažymėtus produktus.

Kaip jau minėta, kvepalų sudėtis yra komercinė paslaptis. Tad visa jų kompozicija yra žymima vienu pavadinimu – „parfum“ arba „fragrance“. Deja, čia speciali daugybė įvairių ingredientų, tarp kurių ir itin kenksmingos medžiagos, galinčios sukelti alergijas, astmą, migreną, vėžį, nervų bei endokrininės sistemos, hormonų veiklos ir kitus sudėtingus pakitimus. Jungtinės Karalystės tyrėjai kosmetikos, skalbiklių ir kitų namuose naudojamų priemonių ingredientą, etiketėje žymimą  „parfum“, įvardijo kaip antrą tarp dažniausiai sukeliančių alergijas klinikinėje dermatologijoje ingredientą. Pavyzdžiui, kvepalų kompozicijos sudėtyje dažnai yra naudojamas ingedientas dietilftalatas (diethyl phthalate, arba DEP), siekiant padaryti kvapą ilgiau išliekančiu. Ftalatai yra siejami su ankstyvu mergaičių lytiniu brendimu, sumažėjusiu spermos kiekiu vyrams, reprodukciniais sutrikimais besivystant vaisiui, kai juos naudoja moteris nėštumo metu. Europos sąjunga pakankami griežtai kontroliuoja kvepalų ingredientų sudėtis. Jei kvapo kompozicijoje yra bent vienas iš 26 pavojingų alergenų, jį privaloma išskirti atskirai. Deja, kitų šalių, tarpk kurių ir JAV, Kanada ir kitos šalys – įstatymai yra gerokai lengvesni, tad renkantis produktus tose šalyse, derėtų būti itin atsargiems.

Natrio laureto sulfatas (Sodium laureth sulfate, SLS)

Natrio laureto sulfatas, naudojamas kaip paviršiaus aktyvioji medžiaga, suteikianti šampūnams, valikliams, vonios putoms putojimo efektą. Ingredientas laikomas nesaugiu, nes dažnai pasitaiko pavojingų ethylene oxide ir 1,4-dioxane priemaišų, kurios gali sukelti vėžį. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra etileno oksidą įvardija kaip žmogui kancerogenišką medžiagą, taip pat galinčią pakenkti nervų sistemai.

Trikolzanas (triclosan)

Antibakterinėje kosmetikoje (dantų pastose, valikliuose, antiperspirantuose, buitiniuose valikliuose, skystuose muiluose) naudojamas ingredientas. Manoma, kad jis trikdo endokrininės sistemos veiklą ir gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams. Taip pat triklozanas dirgina odą, gali sukelti alergijas ir yra galimai toksiškas. Europos sąjungoje triklozano naudojimas kosmetikos priemonėse yra ribojamas ir negali viršyti 0,3%.

Parabenai (Paraben)

Ko gero, šį žodį girdėjote jau ne kartą. Vis daugiau ir daugiau produktų, pradedant nuo veido priežiūros priemonių iki rankų muilo ar šampūno, savo etiketėse pažymi „be parabenų“. Tačiau, ar žinote, kas tie parabenai ir ką jie daro? Jeigu ne, atsakome: parabenai yra naudojami formulėms „užkonservuoti“ bei išvengti pelėsių, grybelių ar kitų bakterijų augimo ir, svarbiausia (gamintojui, be abejo) – pratęsti produkto galiojimą (kitaip tariant, išlaikyti jo pradines savybes ir stabilumą) nuo 2 iki 5 metų.

Pirmieji tikslai – produkto saugumas, virusų, pelėsių, bakterijų ir grybelių augimo vengimas – žinoma, yra labai svarbu. Dažnai už kosmetikos saugumą atsakingi specialistai natūralią kosmetiką be jokių konservantų netgi vadina nepakankamai saugia, kadangi net jei ir spėsite sunaudoti šią kosmetiką per itin trumpą jos galiojimo laiką (paprastai nuo 2 savaičių iki 1-3 mėnesių), vis tiek negalėsite būti 100% tikri, kad jūsų naudojama priemonė yra visiškai saugi, kadangi mažai tikėtina, jog visada ją naudosite su sterilia mentele, ar itin švariomis, sausomis rankomis. Taigi apsauga nuo įvairių mikrobų augimo bei dauginimosi nėra blogai ir netgi labai rekomenduotina. Tačiau tam galima naudoti žymiai saugesnes, kai kuriais atvejais netgi natūralias alternatyvas. Parabenus gamintojai renkasi komerciniais tikslais – juk daug didesnė tikimybė parduoti produktą per 2-5 metus, nei, tarkim, per 6-12 mėnesių, kas būtų naudojant saugesnius konservantus.

Fenoksietanolis (Phenoxyethanol)

Nors ir mažiau žinomas, tačiau taip pat populiarus konservantas, naudojamas kosmetikoje. Jis turi tokias pat kaip ir parabenai produktą stabilizuojančias savybes. Deja, dažnai masinio naudojimo produktai, žymimi „be parabenų“ sudetyje turi fenoksietanolio, nes jis žinomas mažesnei daliai žmonių. Dėl potencialios žalos nervų sistemai, taip pat alergijų ir kitų odos ligų tikimybės fenoksietanolio naudojimas Europos sąjungoje yra griežtai ribojamas (maksimali leidžiama naudoti dozė – 1%).  

Hidrokinonas (Hydroquinone)

Naudojamas odą bei plaukus šviesinančiose priemonėse, taip pat nagams skirtose priemonėse. Hidrokinonas mažina melanino gamybą odoje. Jis silpnina odą ar plaukus bei padaro juos itin jautrius saulės poveikiui. Hidrokinono naudojimas gali tapti vėžio priežastimi, jis yra toksiškas žmogaus vidaus organams bei sukelia kvėpavimo takų sudirginimą. Jo naudojimas yra uždraustas Europos sąjungoje, tačiau būkite atsargūs įsigydami produktus iš trečiųjų šalių, tarp kurių ir JAV bei Kanada, kur šis produktas, nors ir ribojant, bet leidžiamas naudoti.

Dimetikonas (dimethicone)

Dimetikonas – tai sintetinis silikonas, naudojamas norimai kosmetikos priemonės tekstūrai sukurti. Jo dėka, kosmetikos priemonė tampa lengvai paskirstoma, gali suformuoti apsauginį barjerą ant odos ir netgi laikinai panaikinti mažas raukšleles. Deja, dimetikono suformuojamas sintetinis barjeras gali įkalinti bakterijas ir ilgainiui stipriai išsausinti odą. Jo naudojimas apribotas Kanadoje.

 

Polietileno glikolis (Polyethylene Glycol)

Polietileno glikolis, dažnai dar žymimas PEG, naudojamas kaip kosmetikos priemonių tirštiklis, padedantis suformuoti norimą konsistenciją. Taip pat jis padeda priemonei giliau įsiskverbti į odą. Deja, nors teoriškai šis ingredientais neturėtų būti kenksmingas, labai dažnai praktikoje pasitaiko įvairių priemaišų, tokių kaip etileno oksidas ir sunkieji metalai, kurie šį ingredientą padaro kenksmingu.

Retinolis (retinol)

Retinolis, kitaip dar žinomas, kaip vitamino A darinys, padeda lyginti ir švelninti odą bei mažinti aknės bei randų paliktas žymes. Iš esmės, tai taip pat nėra blogas ingredientas, žinant, kaip ir kada jį naudoti. Pagrindinė bėda yra ta, kad retinolis darosi itin nesaugus ir net toksiškas ingredientas, gavęs bet kokį kontaktą su tiesioginiai saulės spinduliais. Jei naktinio kremo sudėtyje esantis retinolis gali padėti sulėtinti odos ląstelių senėjimą, sumažinti odos nelygumus, tai dienos metu naudojami produktai su retinoliu (veido kremai, makiažo bazės, lūpų balzamai, lūpų dažai) gali turėti visiškai priešingą efektą ir pagreitinti odos senėjimą. SVARBU: retinolis yra toksiškas ir visiškai neturėtų būti naudojamas nėščių ar krūtimi maitinančių moterų.

Propileno glikolis (propylene glycol)

Propileno glikolis naudojamas produktų stabilizavimui, norimos konsistencijos sukūrimui, drėkinimui. Tai organinis produktas, išgaunamas iš naftos. Tai itin plačiai įvairiausiose kosmetikos priemonėse naudojamas produktas. Jei savo vonioje viename ar dviejuose produktuose rasite šį ingredientą – labai pergyventi nereikėtų, nes jis laikomas saugiu kosmetikos ingredientu. Tačiau dideli jo kiekiai toksiškai veikia organizmą, gali dirginti odą ir akis. Tad vienas ar du produktai didelės žalos nepadarys, tačiau apskritai renkantis kosmetikos bei higienos priemones, šio ingrediento patartina vengti dėl ilgalaikių indikacijų.

Suprantama, kad atpažinti visus kosmetikos ingredientus nebūnant specialistu yra beveik neįmanoma. Tačiau šiais laikais egzistuoja daugybė „pagalbinių“ priemonių, kurios gali padėti. Yra galimybė rasti informacijos šaltinių kur apie kiekvieną kosmetikos ingredientą rašoma atskirai. Taip pat vis daugiau atsiranda plapformų, kurie įvertinta visą produktą, atsižvelgdami į ingredientų saugumą, veiksmingumą ir bendrą produkto poveikį (pvz., kosmetikosndnr.lt). Tad net ir nebūdami specialistu, galite pasistengti daugiau laiko skirti kosmetikos priemonių išsirinkimui, atidžiau paanalizuoti etiketes. Stenkitės neapsigauti vien gražiomis etiketėmis su užrašais „be parabenų“ ar „ekologiška“, nes tai tikrai ne visuomet reiškia, kad produkte nenaudojami kiti kenksmingi ingredientai, pakaitalai.

Prieš pirkdami produktą, pasistenkite išsiaiškinti jo sudėtyje jums nežinomus ingredientus. Manyti, kad valstybė turi garantuoti viešai įsigyti galimų produktų saugumą nėra visiškai teisinga. Kaip rodo praktika, valstybė nespėja sureguliuoti visų produktų, ypač, kalbant apie internetinę prekybą. Taip pat, nuolat gaunami skundai ir iš rinkos pašalinamos kosmetikos priemonės, įvežtos iš trečiųjų šalių ir visiškai neatitinkančios Europos sąjungoje (o taip pat ir Lietuvoje) galiojančių reikalavimų. Manydami, kad 1-2% kenksmingos medžiagos jums nepadarys didelės žalos save tik apgaunate, nes net jei organizmas ir geba susidoroti su nedideliu kiekiu toksiškų medžiagų, pagalvokite, apie tai, kiek visumoje jų susidaro, jei neatsakingai renkatės kūno bei veido priežiūros priemones, skalbiklius, indų ploviklius, kvepalus, namų kvapus ar net maisto produktus.