Šiandien vis daugiau ir daugiau žmonių naudojasi socialiniais tinklais, įkeldami nuotraukas iš savo gyvenimo, dalindamiesi įvairiomis mintimis, komentuodami ir bendraudami vieni su kitais. Deja, kuo toliau, tuo labiau imama dvejoti, ar nuolat būti „prisijungusiam prie visko“ iš tiesų yra taip nekalta, patogu ir naudinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pastebima, kad tai ypač aktualu kalbant apie paauglius bei jaunus (iki ~35 m.) žmones, kuriems dažnas ir intensyvus naudojimasis socialiniais tinklais gali sukelti ne tik stiprią priklausomybę, bet ir depresiją.

Socialiniai tinklai daro žmones nelaimingus

Mičigano Universitete (JAV) atliktas tyrimas atskleidė, kad intensyviai socialinius tinklus naudojantys žmonės yra nelaimingesni nei tie, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia mažiau laiko. Taip pat, daug laiko socialiniuose tinkluose praleidžiantys žmonės, pasak tyrimo, yra mažiau patenkinti savo pačių gyvenimais. Tai siejama su savo gyvenimo lyginimu su kitų socialinių tinklų vartotojų idealizuotomis publikuojamomis gyvenimo versijomis. Kitas, Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, atskleidė, kad ⅔ socialinių tinklų naudotojų nebesugeba atsipalaiduoti, jei neturi prieigos prie savo paskyros. Tai ypač baugina, kadangi tai reiškia, jog socialiniai tinklai daro įtaką žmonėms net ir jais nesinaudojant.

Ilgėja laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose

2014 m. Amerikoje atlikto tyrimo metu, buvo tiriami 1787 dalyviai, kurių amžius buvo tarp 19 ir 32 metų. Užpildžius atitinkamus klausimynus nustatyta, kad vidutiniškai tyrimo dalyviai socialiniuose tinkluose apsilankydavo apie 30 kartų per savaitę, kas sudarydavo apie 61 minutę per dieną. Tuo tarpu 2016 metais skelbta, kad socialiniuose tinkluose vartotojai vidutiniškai praleido 118 minučių. Per du metus skaičius beveik padvigubėjo!

Kuo daugiau laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose, tuo didesnė tikimybė, kad susirgsite depresija

Nuolat tobulėjančios technologijos, išmanieji įrenginiai, spartus internetas įpratina net ir užimčiausius žmones kiekvieną laisvą minutę skirti socialiniams tinklams. Minėto tyrimo 2014 m. metu nustatyti, kad ketvirčiui respondentų pasireiškė gana stiprūs depresijos požymiai. Svarbu paminėti, kad tyrėjai nustatė ryšį, tarp socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko ir rizikos susirgti depresija. Daugiausia (socialiniuose tinkluose prisijungiantys bent 58 kartus per savaitę) besinaudojantiems socialiniais tinklais 2,7 karto labiau grėsė susirgti depresija, lyginant su tais, kurie socialiniuose tinkluose apsilankydavo tik kartais (8 ir mažiau prisijungimų per savaitę). Analogiškai, daugiau nei 2 valandas per dieną praleidžiantys socialiniuose tinkluose dvigubai stipriau rizikuoja susirgti depresija nei socialiniams tinklams skiriantys ne daugiau nei 30 minučių per dieną.

Kitame tyrime, kuriame tirta 35 000 dalyvių 15-88 metų amžiaus iš 14 skirtingų šalių nustatytas reikšmingas ryšys tarp socialinių tinklų naudojimo ir depresijos. Tačiau šio tyrimo metu nustatyta, kad koreliacija yra pakankamai sudėtinga ir sunku tiksliai įvardyti pagrindinius faktorius, lemiančius depresiją, socialinių tinklų vartotojams. Nustatyta, kad rizika susirgti depresija dėl socialinių tinklų naudojimo labai priklauso nuo naudotojo amžiaus, asmenybės bei to, kaip naudojami socialiniai tinklai.

Didesnės rizikos grupei priklauso žmonės, kurie neigiamai save lygina su socialiniuose tinkluose besipuikuojančiais žmonėmis. Taip pat nustatytas ryšys, kad buvusiųjų partnerių sekimas socialiniuose tinkluose bei iš to atsirandantis pavydas taip pat gerokai padidina depresijos riziką.  Taip pat didesnę tikimybę, pasak tyrimo, susirgti depresija turi tie, kurie dažnai dalinasi įrašais socialiniuose tinkluose.

Dar viename tyrime nustatyta, kad net ir „pasyvus“ socialinių tinklų naudojimas, tai yra, kai naudotojas daugiau stebi, nei pats reiškiasi, taip pat dažnai sukelia depresinius jausmus, kadangi vartotojas norėdamas to, ar ne, lygina kitų gyvenimus su savo. Ir tuomet, kai kitų publikuojamos atostogos, pirkiniai, draugai ir mylimieji socialinių tinklų naudotojui atrodo geresni nei jo paties, pasąmonėje formuojasi nepilnavertiškumo, pavydo ir savigraužos jausmai.

Ar socialiniai tinklai gali pagerinti protinę sveikatą?

Tyrėjai siūlo taip pat ir alternatyvių idėjų – apie socialinių tinklų pagalbą psichologinių problemų turintiems žmonėms. Kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai gali padėti sumažinti socialinę izoliaciją ir to pasekoje atsirandančius depresijos simptomus. Taip pat įvairios bendraminčių grupės gali suteikti priklausymo vienai ar kitai socialinei grupei jausmą. Taip pat yra žmonių, kurie socialinius tinklus naudoja ryšių su pažįstamais palaikymui, naujų užmezgimui, bendravimui bei saviraiškai. Tol, kol tai daroma su saiku, ir neviršija realaus bendravimo su žmonėmis laiko, toks socialinių tinklų išnaudojimas taip pat gali pagerinti protinę sveikatą. Bet kokiu atveju, svarbu paminėti, kad tai turi būti visiškai savanoriška, kadangi, kaip teigia 2015 metais atliktas tyrimas, paaugliai, jautę spaudimą aktyviai veikti socialiniuose tinkluose ir ką nors publikuoti taip pat papuolė į didesnės rizikos susirgti psichologinėmis ligomis grupę.

5 būdai protingai naudotis socialiniais tinklais:

• Kvėpavimas. Stebėkite savo kvėpavima, kai esate prisijungęs prie bet kurio iš socialinių tinklų. Atkreipkite dėmesį, ar nesulaikote kvėpavimo. Lėtas ir lygus kvėpavimas sumažina fizinę įtampą ir padeda labiau atsipalaiduoti bei sąmoningiau priimti gaunamą informaciją.
• Eksperimentuokite. Pasinaudokite įrankiais, kurie padės išvengti blaškymosi, kai norite susikaupti. Specialios programėlės tiek kompiuteryje, tiek telefone gali tam tikram laikui blokuoti prieigą prie socialinių tinklų.  
• Medituokite. Jei pastebite, kad nuolat persitraukiate ir negalite susikaupę dirbti neįsijungus socialinių tinklų, daugiau medituokite. Tai nuramins mintis ir padės ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį.
• Kontroliuokite laiką. Pasižymėkite laiką, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose.
• Ilsėkitės. Nustatykite laiką, kurio metu visiškai atsijungsite nuo socialinių tinklų.

Prisiminkite, kaip ir visur gyvenime, naudojantis socialiniais tinklais labai svarbu yra saikas. Pabandykite stebėti, kiek laiko skiriate socialiniams tinklams. Galbūt greitai suprasite, kad vietoj to geriau kas savaitę paskaitytumėte įdomią knygą ar susitiktumėte su draugais. Taip pat atkreipkite dėmesį į jus socialinime tinkle pasiekiančią informaciją ir tai, kaip į ją reaguojate. Ar tai nesukelia neigiamų emocijų, ar netampate irzlesnis ir ar netampa sunkiau susikaupti. Galų gale, pastebėkite, ar netapo priklausomas nuo socialinių tinklų? Tyrimai teigia, kad socialiniai tinklai sukelia didesnę priklausomybę nei cigaretės ir prisijungimui sunkiau atsispirti nei skaniam kokteiliui. Neplaukite pasroviui! Paimkite gyvenimą į savo rankas!